Restoration & Customs | Šiauliai, Lietuva

+370 (608) 66 757 info@retrocarslt.com

Eurika

Šiaulių „Senų ratų“ klubas pristato:

Savadarbio automobilio „Eurika“ istorija

XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo savadarbio automobilio „Eurika“ gamyba. Pasak gerb. Vitalijaus Orūno – savadarbio automobilio „Eurika“ gamintojo – dauguma automobilių ir minimokikų (mokikas – mopedo atmaina; mopedas su motociklo tipo starteriu ir pakojomis vietoj pedalų) konstruktoriaus-entuziasto, savadarbis automobilis „Eurika“, turėjo būti jo mokymosi įstaigos – Kauno A.Sniečkaus politechnikos instituto – baigiamasis darbas. Tačiau gerb. Vitalijus pasakojo, jog taip ir nespėjo pristatyti „Eurikos“, kaip savo baigiamąjį darbą, kadangi savadarbį automobilį galėjo konstruoti tik laisvalaikiu, kurio tuo metu dienomis dirbant, o vakarais besimokant politechnikos instituto Šiaulių vakariniame filiale itin trūko.

Pabaigus institutą Vitalijus nepristigo ryžto ir entuziazmo užbaigti daugiau kaip trejus metus vykdyto projekto – sukurti savo nuosavą savadarbį automobilį. Pavadinimas „Eurika“ kilo gamybos proceso metu. Juk Eurika – tai viena labiausiai į šiaurę nutolusių pastoviai gyvenamų vietų pasaulyje. Gal ir pavadinimas kilo galvojant kokį ilgą kelią turi nueiti siekiant užsibrėžto tikslo. Juk automobilis surinktas ne iš atskirų jau pagamintų automobilių detalių, o projektuojant ir gaminant jas pačiam (išskyrus variklį), pasitelkus tik savo fantazijos sukurtus dizaino ir mechaninius sprendimus. Tuo pačiu konstrukcija išliko paprasta, tačiau originali. Paveikslėlyje apačioje pavaizduota 1972 m. pilnai surinkta “Eurika” prieš kėbulo dažymą.

Savadarbio automobilio „Eurika“ pranašumas

Savadarbis automobilis „Eurika“ buvo pranašesnis už kitus to meto sovietinius automobilius. Šios transporto priemonės kėbulas buvo sudarytas iš daugelio atskirų dalių. Novatoriškų į galą slenkančių durų išorės apdaila ir net sparnai buvo sudaryti iš trijų skirtingų metalo lankstinių sutvirtintų varžtais, kas leido korozijos paveiktas ar kitaip sugadintas kėbulo dalis greitai ir lengvai pakeisti naujomis.

To meto sovietiniai automobiliai buvo gaminami galiniais varomais ratais, tačiau Vitalijui buvo žinoma apie galios praradimą naudojant kardaninį valą. Atsisakius dominuojančių to meto techninių sprendimų „Eurika“ buvo pagaminta su priekiniais varomais ratais, kas leido naudoti gerokai mažesnės galios variklį.

Pirmasis automobilio „Eurika“ variklis buvo pasiskolintas nuo sunkiojo motociklo Dnepr K750 (Pav. Nr. 3), tačiau po ilgų automobilio bandymų pastebėta, jog jis neekonomiškas. Galutiniu sprendimu buvo nuspręsta panaudoti ZAZ (ukr. ЗАЗ, Запорізький автомобілебудівельний завод — Zaporožės automobilių gamykla) automobilio 30 AG modifikuotas variklis . Modifikacija sugalvota pačio konstruktoriaus. Variklio oro filtre buvo įdiegtaspapildomas mopedo karbiuratorius, kuris kartu su oro ir benzino mišiniu į variklį purškė vandenį.Tokiu būdu variklis buvo ne tik aušinamas, bet cilindruose sprogus kurui momentaliai išgarintas vanduodidino variklio galiąkartu sumažindamas variklio išmetamų dujų kiekį. 40-čiai litrų benzino variklis sunaudodavo 10 litrų vandens. Didesnis variklis neišvengiamai pareikalavo ir žymių kėbulo konstrukcijos pakeitimų: automobilio priekis turėjo būti prailgintas.

Savadarbio automobilio „Eurika“ kėbulas

Savadarbis automobilis „Eurika“ skyrėsi nuo to meto kurtų sovietinių automobilių. Konstruktorius V.Orūnas sukonstravo futuristines duris. Jos buvo tik dvi iš abiejų šonų ir skirtos tiek vairuotojui, tiek gale sėdintiems keleiviams. Paveikslėlyje 6 pavaizduotos automobilio durys.

Taip pat automobilis turėjo keturis priekinius žibintus leidžiančius geriau matyti neapšviesto kelio ruožus. Posūkiai įrengti po priekiniu stiklu ant praaukštintos kapoto dalies. Automobilis „Eurika“ turėjo ir panoraminį stogą.

Savadarbio automobilio „Eurika“ restauravimas

Šiandien savadarbio automobilio „Eurika“ gatvėse nebeišvysime. Bėgant metams kito ir konstruktoriaus požiūris į techniką. 1984 m. gavęs paskyrą naujutėliam to meto „technikos stebuklui“– VAZ 2108 (LADA Samara) – Vitalijus „Eurikos“ daugiau neeksploatavo.

Daugiau kaip tris dešimtmečius nenaudojamam savadarbiui automobiliui buvo prigalvota kitų paskirčių, tačiau pradėti darbai taip ir nebuvo įgyvendinti, o supjaustyta „Eurika“ liko užmiršta.

Siekiant išsaugoti šį savadarbį automobilį Šiaulių „Senų Ratų“ klubas užsibrėžė tikslą atkurti „Euriką“ iš likučių, kuriuos klubui padovanojo pats savadarbio automobilio kūrėjas Vitalius Orūnas. Žemiau paveikslėlyje pavaizduota šiandieninė automobilio „Eurika“ būklė.

Šiaulių „Senų ratų“ klubas nėra pelno siekianti organizacija, todėl be Jūsų paramos atkurti automobilio nebus įmanoma. Jei Jums svarbi Šiaulių istorija ir norite palikti dalelę jos ateinančioms kartoms prisidėkite prie mūsų tikslo. Tikimės bet kokios paramos: nuo finansinės iki restauravimo darbų atlikimo.

Paremti „Eurikos“ atkūrimo projektą finansiškai galite atlikę pavedimą į Šiaulių „Senų ratų“ klubo sąskaitą AB SEB kanke,  sąsk. Nr. LT377044060008155580

Pavedimo paskirtyje nurodykite: parama Eurikai

Kiekvienas prisidėjęs prie šio projekto bus įtrauktas į garbės lentą, kuri keliaus kartu su atkurta transporto priemone, o paaukojęs 20 eur ir daugiau gaus specialų padėkos raštą.

Galerija